zyzti

zỹzti, -ia, -ė Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. intr. JII271–272 zirzti, zvimbti: Kita bitelė susivėlavusi zyzdama parlekia Žem. Tik zỹzia bitės Dglš. Karvę aplips juodai bimbalai, zỹs, ūš, baimė Sd. Kitas ans zỹza, ka zỹza į rinkį, ale kuisį tuojau sugauni, tujau ans kur anttūpė, čia aną capt capt capt End. I pradėjo mun aplink ausis kuisys zỹzti Nv. Anos (bitės) kame nors zỹzė sieno[je] Nt. Musės zỹzdamos ir kąsdamos neduoda pakajaus BM359(Tl). Girdu, zỹza, kauka, aš nepažinau, pradėjau vaišinti su musplakiu [bites] Plt. ^ Zyza kaip kuisis į akis lįsdamas VP52, D168. Toj motka kap uodas zyziantỹs Drsk. ║ leisti panašų kaip vabzdžių garsą: Zyzą̃s dalgis yr skudrus, ašrus Šts. Šlaito įlankoje rūko tartoko kaminas ir zyzė pjūklas tarsi ledą pjaudamas L.Dovyd. Kai ganydavau veršius, aš prieš vienuolika i pradedu zỹzt: veršiai uodegas užriečia i namo – ma[n] gerai Jrb. Zyzia telefonų vielos už lango L.Dovyd. | Aplinkui zyzė kulkos sp. | prk.: Zenono žodžiai ausyse tebezyzė J.Marc. 2. intr. S.Dauk, DŽ, NdŽ, Vvr verkšlenti: Vaikas kiaurą naktį zỹzė Slnt. Biškį kas, tujau pradeda zỹzti End. Ar nenustosi zỹzęs! Vkš. 3. tr., intr. NdŽ, Prng, Dglš, Skd, Užv, Krkl, Skr įkyriai prašyti, kaulyti: Ana bezyzanti, t. y. beprašant šio to J. Aš zyzù ir zyzù, kol gaunu Kv. I ko čia zyzì kaip jei Barbė žirnių Kl. Užkietėsu i neduosu, zỹs nezỹs Krš. Zỹza [senas žmogus] kapeikų aluo, duok, i tiek Rdn. Nezỹzk, vis tiek neduosiu tos butelkos Sd. Kiti galia zỹzti, o aš nereikalauju daug Štk. A gražu taip zỹzti tos pagelbos – visims įkyrėsma Krš. Sako, ko čia zyzì, jug aš užmokėsiu Skd. Ans zỹzė zyzė ir išzyzė tas pirštines Šts. Iš tinginumo daug zyzančių̃; tus ubagus į darbus varyti – miestas nešluotas Krš. Vaikas zỹzia nupirkt armonikėlės Dgl. Tie vaikai zỹzia ir zỹzia valgyt Jrb. Kaip i ne sarmata: zyzì i zyzì kaip užsukta Nj. Par dieną zỹzia i zỹzia, ka leisčiau vakare į nibrą Jnš. Ans zỹza i zỹza važiuoti į Rygą Krtn. Tol zỹzė, tol maldavo, kad eitumiam kartu, kol išejom Vkš. Jug duok anam, ko ans nora, matai, ka nėkaip kiteip nebengs zỹzti Slnt. O kada patsai pasimirė, paliko gaspadorystę vyresniui sūnui, bet jaunesnysis ėmė vis prašyti, kaulyti, vis zyzti, į akis lįsti be parstojimo, kad jam i ans pavestų savo gaspadorystę BsPII57–58(Rs). Zyzk, į akis lįsk, pakasyk, pabučiuok, ir duos Šts. | Tiek zỹzė lytaus, še kaip žliauga, verta Krš.

zyztinaĩ adv.: Zyztinaĩ išzyziau iš brigadininko arklį: atvažiavo vaikai, bulbes išvagos Krš.

4. intr. būti nepatenkintam, įkyriai kalbėti, bambėti, skųstis, priekaištauti: Nekantrus žmogus, kad anam kas netinka, zỹzia ir zỹzia Škn. Svietas zỹzė i zỹs, kada yr buvę gerai Krš. Zyzantì ana, negerai i negerai Krš. Zỹzė zỹzė: ne tep valgei, ne tep apsirišai Drsk. Ana zỹza i zỹza, ir zỹza: tu čia rūkai, mun smirda Žeml. Ir ana nebejo, o tas zyzą̃s zyzą̃s Sd. Teip ant tėvo kiaurai zyzė zyzė, teip i čia Trk. Zỹza i zỹza atejęs kaip koks kimgrauža Krtn. Seni džiaugiams, ko turim, nezỹziam, nedejuojam Mlt. Negal teip zỹzti visą laiką pristojus Pln. Ko čia giežys daba, ko eini zỹzdamas Plt. Zỹza zỹza [moterys] kaip musys, nervas parėda Šv. Zỹzti bobų mada – kaip vapsos Rdn. Mun didlios bėdos nėr, aš negaliu zỹzti Slnt. Nėr jokios bėdos, tik zỹza, badų šaukas Krš. Zỹza, verka, o kokius numus piškinas, kaip taisos! Krš. Ko tu į akis zyzì įsilindęs? Erž. Ko čia zyzi, kurį kirminą? Šts. Zyzi kaip uodas po ausia Snt. Pati vis zyzia: – Kelk, nusiprausk… Pč. Tu, veidmainy, čia nezyzk man, šalia prie manęs atsisėdęs HI. ^ Ko zyzi kaip vokytis melžamas Gršl. I zỹza lygu Berkis melžamas Slnt. 5. intr. negražiai, nevykusiai dainuoti: I zỹza kaip arklamusė End. \ zyzti; atzyzti; įzyzti; išzyzti; nuzyzti; pazyzti; prazyzti; prizyzti; suzyzti; užzyzti